ryšys

ryšys statusas T sritis biomedicinos mokslai apibrėžtis Vieno ↑kintamojo priklausomybė nuo kito ar keleto kitų kintamųjų. Ryšys tarp dviejų kintamųjų yra teigiamasis (positive), jeigu didėjant vieno kintamojo reikšmėms, didėja ir kito kintamojo reikšmės. Ryšys tarp dviejų kintamųjų yra neigiamasis (negative), jei didėjant vieno kintamojo reikšmėms, mažėja kito kintamojo reikšmės. Ryšys tarp dviejų reiškinių ne visada būna priežastinis, gali būti atsitiktinis. Priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ryšį (association direct) ir netiesioginį ryšį (association indirect). Tiesioginis ryšys – priežastinis ryšys, jei tam tikras veiksnys sukelia padarinį tiesiogiai be tarpinių veiksnių poveikio. Netiesioginis ryšys – priežastinis ryšys, jei tam tikras veiksnys sukelia padarinį per tarpinius veiksnius. Ryšiai dar gali būti simetriniai (nepriežastiniai) (symmetrical (non-causal)) ir asimetriniai (priežastiniai) (asymmetrical (causal)). Simetrinis ryšys – nepriežastinis, neturintis krypties ryšys, apibūdinamas funkcija. Pavyzdžiui, paplitimas = naujų atvejų dažnumas × ligos trukmė. Pasikeitus vienai lygties pusei, turi keistis ir kita, kad išliktų lygybė. Būtinos asimetrinio (priežastinio) ryšio savybės yra kryptis ir laikas (nuo priežasties padarinio link). Nepriklausomas kintamasis x turi sukelti priklausomo kintamojo y pokyčius. Priežastinis veiksnys privalo pasireikšti prieš jo sukeltą padarinį. Priežastinio ryšio požymiai, arba A. B. Hill’o kriterijai: 1) pastovumas (consistency). Ryšys yra pastovus, jeigu tie patys duomenys gaunami taikant skirtingus tyrimo metodus skirtingomis aplinkybėmis; 2) stiprumas (strength). Ryšio tarp priežasties ir padarinio stiprumo išraiška. Ryšio stiprumui išreikšti dažniausiai vartojamas ↑santykinės rizikos rodiklis; 3) specifiškumas (specificity). Viena priežastis gali sukelti tik vieną padarinį; 4) dozės ir atsako ryšys (dose-response relationship). Didėjant veiksnio dozei (kiekiui, trukmei, koncentracijai), didėja ↑populiacijos dalis, kuriai pasireiškia poveikio rezultatas; 5) laikinis ryšys (temporal relationship). Galima priežastis visada pasireiškia prieš padarinį ir niekada po jo; 6) biologinis patikimumas (biological plausibility). Pageidautina, kad ryšys būtų paaiškinamas esamais duomenimis apie ligos atsiradimo biologinį mechanizmą. Tačiau ne visada šis požymis yra būtinas, nes gali būti nustatomi nauji ryšiai, kurių mokslas kol kas nesugeba paaiškinti; 7) darnumas (koherencija) (coherence). Ryšys neturi prieštarauti visuotinai žinomiems faktams apie ligos etiologiją ir patogenezę; 8) grįžtamumas (reversibility). Pašalinus galimą priežastį, ligos rizika mažėja. atitikmenys: angl. association; correlation; relationship šaltinis Pagrindinės epidemiologijos sąvokos : mokomasis žodynas / Kauno medicinos universitetas ; [sudarytojas Vilius Grabauskas ; parengė Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilius Grabauskas, Irena Misevičienė, Žemyna Milašauskienė, Žilvinas Padaiga, Linas Šumskas, Apolinaras Zaborskis, Stanislova Domarkienė, Juozas Dudzevičius]. – Kaunas : KMU Spaudos ir leidybos centro l-kla, 2001